Vasaros pradžioje, šokių ir jogos mokytoja, šokių mokyklos įkūrėja Milana Jašinskytė kartu dėkingumo projekto autore Egle Luotyte socialiniuose tinkluose paskelbė iššūkį, kuriuo kvietė žmones kiekvieną dieną viešai dalintis savo dėkingumo video įrašais ir taip išsiugdyti pozityvų mąstymą skatinantį įprotį. Pačios moterys pažadėjo tai daryti kiekvieną dieną.
Milana ir Eglė susitiko ne atsitiktinai, jas, kaip pačios sako, suvedė dėkingumas. Abi neva labai norėjo išsiugdyti dėkingumo įprotį, kad jis taptų tokiu pat, kaip išsivalyti dantis ar gerti kavą, sportuoti.
Todėl iššūkio paskelbimas buvo tarsi pažadas sau ir kartu priminimas kitiems, kad kiekvieną dieną galime atrasti bent po vieną priežastį, kodėl esame laimingi, kad ir mažiausią smulkmeną, už kurią galime padėkoti.
„Nors ir esu tituluojama dėkingiausia lietuve, tai nereiškia, kad mano gyvenime nebūna blogų dienų. Būtent jos man padeda kovoti dėkingumo „pratimas“. Net pačią liūdniausią ar nesėkmingiausią dieną sakau sau: nagi, juk tikrai ir šiandien nutiko kažkas gero! Ir tikrai – dar nebuvo tokios dienos, kada nerasčiau bent mažiausios smulkmenos. Toks minčių pratimas padeda ne tik pozityviau mąstyti bet ir lengviau išgyventi stresines situacijas“, – apie iššūkio idėją pasakojo Eglė.
„Eglę pavadinčiau dėkingumo profesionalu. Iš tikrųjų norint kultivuoti dėkingumą, reikia išsiugdyti įprotį. Šie video tapo priemone tai padaryti. Nepasikuklinome ir dėl laikotarpio – trys mėnesiai kasdien. Kartais jaučiausi kaip tiesioginiame realybės šou ir, turiu pripažinti, tomis dienomis, kai norėjosi atsiriboti nuo socialinės erdvės ir gyventi privatų gyvenimą, džiaugsmo projektas neteikė.
Kartais praleisdavau dieną, tuomet kitą dieną turėjau įkelti du filmukus“, – patyrimais dalijosi Milana.
Pasak jos, net ir projektui pasibaigus, ji nebegalvoja, kad už kažką turi būti dėkinga. Esą dėkingumas jau yra įprotis, teikiantis daug džiaugsmo ir gerų emocijų.
Vienas šio iššūkio tikslų – surinkti 1000 video, kuriuose žmonės dalintųsi savo dėkingumo akimirkomis. Per tris vasaros mėnesius buvo nufilmuota ir išpublikuota daugiau nei keli šimtai dėkingumo video ir nuotraukų.
„Nors tikslas buvo paprastas ir apčiuopiamas, rezultatai pranoko mūsų pačių lūkesčius. Ir nors iš pradžių buvo neramu, ar tikrai įgyvendinsime šią idėją, ar pakaks ryžto ir drąsos, kiekvieną dieną filmuotis ir viešai skelbti video įrašus apie save, šiandien, pasibaigus iššūkiui esame maloniai nustebusios, jog išsiugdėme įprotį ir pritraukėme į gyvenimus stebuklus“, – atviravo Eglė.
„Šviesiau ir be baimės žiūrėdama į gyvenimą ryžausi atverti savo vardo šokių mokyklą. Neabejoju, kad šio projekto starto sėkmę man pritraukė dėkingumas ir pozityvumas“, – patirtimi dalijosi Milana.
„Jau keletą metų sąmoningai praktikuojame dėkingumą ir skatiname tai daryti kitus žmones. Tačiau nėra nieko veiksmingesnio ir nieko labiau įkvepiančio ir motyvuojančio, nei mūsų pačių pavyzdžiai. Esame įsitikinusios, kad savo veikla padedame sau ir žmonėms tapti sąmoningesniais bei pozityvesniais, ko ypač trūksta visuomenėje“ – mintimis dalijosi moterys.
#1000aciu projektas, trukęs net tris mėnesiusEglę pavadinčiau Dėkingumo profesionalu, tuo tarpu mano jogos profesijoje dėkingumas yra tik viena sudedamųjų dalių. Iš tikrųjų norint jį kultivuoti, reikia išsiiugdyti įprotį. Šie video tapo priemone tai padaryti. Nepasikuklinome ir su laikotarpiu - trys mėnesiai kasdien. Kartais jaučiausi kaip tiesioginės realybės šou ir, turiu pripažinti, tomis dienomis, kai norėjosi atsiriboti nuo socialinės erdvės ir gyventi privatų gyvenimą, džiaugsmo projektas neteikė. Kartais praleisdavau dieną, tuomet kitą dieną turėjau įkelti du filmukus. Gera žinia ta, jog net nejuntant dėkingumas manyje tiesiog įsišaknijo ir priminė, kad pozityviom mintim, elgesiui ar gyvenimo būdo sukūrimui reikalingas suformuotas įprotis. Šiandien, projektui pasibaigus, man nebereikia galvoti, jog už kažką turiu būti dėkinga. Dėkingumas jau yra manyje, kurio nebebijau garsiai išreikšti. To pasekoje aplinka taip pat tapo dėkingesne man. #1000aciu visiems, kas palaikėt! O už ką dėkingas esi Tu? :)
Posted by Milana Yoga on 2017 m. rugsėjis 20 d.
Birželio pirmąją dieną socialiniuose tinkluose pasklido žinutė apie iššūkį, kurį paskelbė dvi pozityvios, nuolat gera nuotaika ir energija besidalinančios moterys: šokių ir jogos mokytoja, Milana Yoga įkūrėja Milana Jašinskytė bei „Dėkingumo dienoraščio“, tinklaraščio #365laimesdienos autorė Eglė Luotytė.
Moterys pasidalino žinute apie tai, kad skelbia dėkingumo iššūkį. Visų pirma – sau, kurio tikslas – išsiugdyti dėkingumo įprotį, išmokti sąmoningai vertinti tai, ką turi ir džiaugtis mažais dalykais.
„Psichologiškai patvirtinta, kad dėkingumas – tai greičiausias kelias į pozityvų mąstymą. Dėkodami mes išmokstame būti čia ir dabar, įvertiname, kokie esame turtingi – nebūtinai materialiąja prasme, išmokstame džiaugtis čia ir dabar, o ne laukti „geresnių laikų“. Todėl kartu su Milana nusprendėme paskelbti iššūkį, kurio metu pačios skatinsime dėkoti. Taip tikimės įkvėpti ir visus Lietuvos gyventojus.
Norėčiau, kad žmonės išmoktų dalintis pozityviomis mintimis bei patirtimis, ir imtų mažiau skųstis ar reikšti nepasitenkinimą viešai. Tai skamba gan paprastai, tačiau išsiugdyti tokį įprotį man prireikė laiko“, – apie iššūkio idėją pasakojo „Dėkingumo dienoraščio sumanytoja Eglė.
Iššūkio tikslas – surinkti 1000 video įrašų, kuriuose žmonės dalintųsi, už ką jaučiasi dėkingi. Prie iššūkio gali prisijungti visi norintys. Tereikia savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje įkelti trumpą video su raktiniu žodžiu #1000aciu. Taip moterys tikisi paskatinti žmones viešai dėkoti vieni kitiems.
„Šis projektas man bus iššūkis iš dalies todėl, kad dėkingumo video su Egle kursime kasdien, visą vasarą. Taip noriu pati suformuoti įprotį įvertinti tai, kas mano gyvenime jau egzistuoja. Manau, jog tiek aš, tiek visi dalyvaujantys, nustebsime, kiek daug jau turime, esame pasiekę, kiek daug egzistuoja dalykų, už kuriuos esame dėkingi, tik tai pamirštame.
Neabejotinai tai yra didžiulis žingsnis tikrosios laimės link. Norime, kad šypsenos plistų ir visi taptume geresni, laimingesni. Juk ne tiek daug iki pilnos laimės reikia – bent akimirkai sustoti, nusišypsoti ir padėkoti už tai, ką jau turime“, – mintimis dalijosi Milana Jašinkskytė.
Rugpjūčio 30 dieną moterys paskelbs iššūkio rezultatus ir tikisi, kad rudenį pasitiksime kur kas pozityvesni.
Milanai Jašinskytei ši vasara buvo kupina naujų patirčių – kone pusę praleido keliaudama. Iš pradžių Ibisa, mėnuo klaidžiojimų po Aziją, o dabar – dar ir Rio de Žaneiras. Nors į Braziliją ji vyko dirbti, tačiau spėjo daug pamatyti: ne tik sporto karštinės užvaldytus milijonus žmonių, tačiau ir tikrąjį šalies gyvenimą – nuo šalia aidinčių šūvių iki tobulų panoramų ir aistringų sambos šokėjų.
Susitvarkiusi visus darbo reikalus, Milana susikrovė daiktus ir 9 dienoms išvažiavo į Rio de Žaneirą, kurį iškart įsimylėjo. Pasak jos, tai – tobulas didmiestis, apsuptas vandenyno ir šildomas saulės, todėl jam neįmanoma likti abejingam.
Milana pasakojo, kad Rio žaidynėms kaip reikiant pasiruošę – mieste visur pilna apsaugos patrulių, olimpiados reklamų, milijonai žmonių pasidavę sporto karštinei. Jei ne darbas, susijęs su „Milana Yoga“ projektu, ji čia net nebūtų atvažiavusi, todėl labai džiaugiasi pasitaikusia galimybe tokį įvykį pamatyti gyvai.
„Pirma, neplanuota, gana trumpa – tokia mano kelionė į Braziliją. Po mėnesio kelionių Azijoje net nebesvarsčiau niekur keliauti, norėjosi skirti laiką naujo šokių bei jogos sezono planavimui bei savo mokiniams. O gavosi dar geriau – tarp kelionių, būdama Lietuvoje, per tris savaites susiplanavau sezono darbus, jaunųjų porelėms paruošiau vestuvinius šokius bei vedžiau jogos pamokas. Suspėjau viską, namai bei artimieji taip pat liko išmylėti, viską ir visur darėme susikibę už rankų“, – Žmonės.lt sakė Milana. Nors į Rio vyko dirbti, tačiau spėjo ir nemažai pamatyti, nes filmuodavo sekas įspūdingiausiose miesto vietose. „Man pačiai reikėjo susivokti, kad ne turistauti atvažiavau, nors ten yra tiek vietų, kurias noriu pamatyti. Kadangi filmavausi jogos video, ieškojom gražių tam tikslui vietų. Kiek spėjau, tiek pamačiau, svarbiausia, kad į favelas nuvykau“, – kalbėjo ji.
Ir tokio didelio skurdo vienoje vietoje, aplink aidančių šautuvų garsų, ji sako, nėra regėjusi... „Pirmą kartą nuvykom ten su TV komanda. Į favelas patekimas buvo per „viršų“ – sėdi į keltuvą, kuris sustoja keliose stotelėse. Kiekvienoje stotelėje yra policijos būdelė su apsauga tiems, kas čia negyvena. Kas gyvena, policijai nerūpi, jie net nesikiša. Visi gąsdino, tačiau norėjau patekti giliau į lūšnynus. Nors nuolat girdėdama aidint šūviams, nesijaučiau labai saugi. Tad kitą dieną nuvykau su čia gyvenančios lietuvės draugės vyru ir patekau į vidų. Jis dirba Jungtinėse Tautose, nusimano apie saugumą ir užtikrino, kad čia tikrai nesaugu. Dažniausiai jaučiuosi gerai visur ir saugumo nedramatizuoju, visur su žmonėmis galiu susikalbėti, bet dar niekada negirdėjau tiek daug apie jį kalbant, Rio situacija gana rimta“, – pasakojo Milana.
Todėl ir favelose nufilmuota jogos seka jai – mėgstamiausia iš visų: „Aplinka tokia tikra, žmonės tikri, problemos, skausmas ir nusikalstamumas – taip pat. Pamenu, pribėga berniukas su mediniais pagaliukais susikonstravęs ginklą, žiūri į akis ir imituoja šovimą. Tokia ten realybė.“
Tačiau iš kitos pusės, pasak jos, favelose verda tikras gyvenimas, kuriame – sambos ritmai, fantastiški muzikantai, ore tvyranti aistra.
„Favelos įsikūrusios geriausiose miesto vietose, su fantastiška panorama, tad ten ir pavakarieniavom, skambant gyvai sambos muzikai. Juda visi iš širdies, ten tikros emocijos. Dainuoja, kiek balsai leidžia. Stovėjau kaip įkalta ir su plačia šypsena stebėjau aplink tvyrančią energiją. Žinot tą jausmą, kai nepaisant to, kad visi šoka, tu net nejudi, šypsena veide nekinta valandas ir nori vienintelio – kad laikas sustotų“, – prisimena ji.
Palaikė Lietuvos krepšininkus
Būdama Rio, Milana nepraleido progos pamatyti ir kovojančių dėl pergalės lietuvių – pavyko patekti į Lietuvos krepšininkų kovą su Argentina. Ir nors paprastai ji sportą stebi ramiai, tačiau ore tvyrantis užsidegimas ir puiki nuotaika galiausiai užvaldė ir pačią M.Jašinskytę.
„Sėdėjau tribūnose viena, aplink buvo vien argentiniečiai. Kai pamačiau keletą lietuvaičių šaukiant Lietuvos vardą, iš karto prisėdau šalia jų. Buvo kiek nejauku tupėti tarp tokių dainingų ir karštų vyrų iš Argentinos. Įdomi patirtis, nes nemaniau, kad jie tokia daininga tauta – vietoj sporte dažnai pasitaikančio klykimo, dainavo. O lietuvius palaikė atvykusi maža dalis tautiečių ir brazilai. Ir aš palaikiau, žinoma. Stebėdama rungtynes būnu santūri, bet šis žaidimas ne kartą pastatė mane ant kojų ir išprovokavo rėkimą, – šypsosi ji. – Nuostabiai vyrai sužaidė. Tada susimąsčiau, su kokia didele šalimi varžomės, kiek talentingų žmonių mūsų maža šalis turi ir kaip svarbu mažoms tautoms bent čia būti pastebėtoms.“
Taip pat Milana nusipirko bilietą į vandensvydžio rungtynes, tačiau jų nežiūrėjo – norėjo patekti į olimpinį miestelį ir nufilmuoti jogos sekas: „Kiekvienas su savo prioritetais, užtat video gavosi įdomus: joga po sporto.“
Gyvenimas su 6 vyrais
Milana Rio galėjo jaustis kaip niekada saugi – gyveno po vienu stogu su 6 vyrais, kurie dar ir padėjo filmuoti, montuoti jogos sekas. Čia komentuojantis rungtynes Mindaugas Rainys, Milanai atvykus, kaip jau įprasta, buvo „apdovanotas“ dar keletu darbų.
„Bute, kuriame buvau apsistojusi, nuotaikos darbingos. Jie jau trečią savaitę dirba Rio, tad buvo jaučiamas nuovargis. O Mindaugui atvežiau dar daugiau darbo. Derinausi prie jo grafiko, nes jis pats filmuoja, montuoja mano jogos sekas. Beje, kelionėje nutiko svarbus įvykis – čia susipažinau ir net drauge gyvenau su savo pusbroliu Mantu Stankevičiumi. Jis kartą man parašė žinutę į feisbuką, nes pamatė mane per laidą „Šok su manimi“, atpažino iš pavardės. Pasirodo, kad mūsų močiutės buvo seserys. Susirašėme keliomis žinutėmis, tačiau tuo viskas ir baigėsi. O dabar, po 4 metų, susitikome Rio viename bute. Smagu buvo susipažinti, iš mūsų akių matyti, kad giminės“, – pasakojo Milana.
Aukštos kainos ir angliškai nekalbantys vietiniai
Kadangi Milana ypač mėgsta šiltą orą, išvykusi mėgavosi Brazilijos žiema, kuri, pasak jos, yra šiltesnė už mūsų vasaras. „Ten mačiau vienas gražiausių mano matytų panoramų. Visur vanduo, kalnai, miškai – tobula vieta gyventi. Rio žiema šiltesnė už lietuvišką vasarą, maistas fantastiškas. Šalis turi viską, pati viskuo apsirūpinusi. Kai netyčia aptikau Acai uogų šerbetą, iš viso ištirpau. Šios uogos auga amazonės miškuose ir vadinamos „super food“. Lietuvoje jos atvežamos džiovintos, o sulčių litro kaina tokia aukšta, kad niekada nebuvau jų ragavusi“, – sakė M.Jašinskytė.
Tačiau viską išragavus, dabar jai teks daug sportuoti: „Maistas buvo labai skanus. Visur, kur šią vasarą buvau, pateikalai buvo labai geri. Ibisoje atsivalgiau paelijų, Tailando virtuvė viena geriausių pasaulyje, Laose maistas natūralus ir kokybiškas, o Rio gausi visko, ko nori. Tad man ir pasisekė, ir nelabai, nes dabar turėsiu visą šį gėrį išsportuoti. Kelionėse paragauji neragauto ir nėra paprasta išlaikyti įprastą racioną.“ „Mane nustebino tai, kad ten žmonės visai nekalba angliškai. Kaip sako patys brazilai, „mums nieko nereikia, mes viską turime“, tad ir užsienio kalbos mokytis daugelis nesivargina. Ir čia labai brangu, absoliučiai viskas. Nesuvokiu, kaip skurdžiau gyvenantis žmogus čia pragyvena. Net už gyvą muziką restorane lūšnyne sumokėjau 12 eurų“, – prisimena Milana.
Nors ir teko nemažai dirbti, Milana sako visiškai nepavargusi, pažintys su naujomis kultūromis visada įkvepia.
„Specialiai iš Rio Kopakabanos paplūdimio „Milana Yoga“ feisbuke transliavome jogos pamoką. Visą naktį nemiegojom, nes gamyba vyko tos pačios dienos vidurdienį. Tad taip ir sukomės: tik atvykus patyriau jet lag (laiko skirtumas), viena naktis buvo skirta transliacijai, kasdien filmavome video bei bandžiau pajusti brazilišką gyvenimo būdą. Beje, prieš išvykdama į Rio oro uoste telefonu bekalbant su mama ji man priminė, kad turi mano rašytą straipsnį Klaipėdos dienraštyje apie kelionę į Graikiją. Tuo metu buvau vienuoliktoje klasėje. Iki šiol pro rūką prisimenu šį faktą. Pasirodo, norėjau stoti į žurnalistiką. Kaip su laiku gauname viską, apie ką kažkada svajojome, tiesa?“, – šypsosi. „Būtinai grįšiu kelionei po Braziliją, ne tik Rio. Neabejoju, kad visa šalis nuostabi, su tokia gamta kitaip ir būti negali“, – Žmonės.lt įspūdžiais dalijosi Milana Jašinskytė.
Kelionė, trukusi pusantro mėnesio. Tikrai ne kiekvienas galėtų pasigirti tokiu smagiu nuotykiu kaip ką tik iš atostogų grįžusi Vilniaus šokio akademijos ir „Milana Yoga“ įkūrėja Milana Jašinskytė (32). Birželio pradžioje Ibisoje atsipūtusi ir diskotekose apsilankiusi Milana, vos tik grįžusi vėl leidosi į kelionę, tačiau šįkart – į Aziją, visiškai viena ir be planų – ten, kur akys veda.
Pasak Milanos, jos vasaros visada būna laisvesnės, todėl kad ir mėnesį gali sau leisti pakeliauti. Susikrovusi ant pečių reikalingiausius daiktus šįkart ji leidosi į Aziją. M.Jašinskytė sako, kad moterys nepatikėtų, su kokia kuprine ji keliauja. Tik prisipažįsta, jog šįkart pasiėmė kiek didesnę, jei ką nors nusipirktų. Ir kaip tikra moteris prisipirko šilko ir papuošalų.
Būti su savo mintimis Beveik visą Aziją skersai išilgai išnarsčiusi Milana mielai čia sugrįžta vėl: „Šiuo metu man Azija yra Žemynas numeris 1“, – sako ji. Mėgstamiausia kelionių vieta ne tik dėl stiprios energetikos, jogos ir meditacijos stovyklų, bet ir dėl jos mėgstamo šilto klimato, nuoširdžių žmonių.
Į kelionę Milana leidosi visiškai viena – norėjo nurimti, pabūti su savimi ir tiesiog skaityti knygas – jai tai geriausias būdas atsipalaiduoti. „Labai norėjau išvažiuoti viena ir pailsėti nuo visko, atsipūsti nuo žmonių, pastaruoju metu man vis trūko miego. Savo darbe labai daug bendrauju, per dieną pro mane praeina daug klientų, kuriems dalinu savo energiją, nuotaiką, polėkį. Nors tai ir mėgstu, bet ateina riba, kai reikia pasikrauti, kai reikia išgirsti, ir kas mano galvoje vyksta. Asmeninio albumo nuotr./Milana Jašinskytė Taigi labai laukiau laiko, kada galėsiu pabūti viena su savimi, galėsiu pabaigti skaityti knygas, pradėti naujas. Per 10 dienų perskaičiau penkias, kai skaitymo tempas sulėtėjo, supratau, kad rimstu“, – Žmonės.lt pasakojo M.Jašinskytė.
Negi buvo akimirkų, kai visgi norėjosi kompanijos? „Taip, kartai norėjosi su kuo nors pasidalinti įspūdžiais. Pavyzdžiui, aš pirmą kartą paliečiau dramblį – norėjau cypti iš laimės, bet viena juk nerėksiu. O prieš mane visas būrys draugų jodinėjo, garsiai leido džiaugsmo kupinas emocijas. Tai viduje džiaugiausi, bet ekspresyviau išreikšti neišėjo.“
Išvakarėse pradėta planuoti kelionė
Kai Milana pirkosi skrydžių bilietus ir planavosi atostogas, jos pagrindinis tikslas buvo aplankyti Tibetą, į kurį norint patekti reikia įsigyti specialų turą. Tačiau kaip tik tomis dienomis, kada turėjo ten viešėti, kinai uždarė sienas. Taigi ji turėjo pergalvoti visą kelionės planą. „Pagalvojau, kad Tailandas visada yra geras pasirinkimas – ten man viskas pažįstama, puikus oras, šalis labai civilizuota. Labai mėgstu šilumą ir žinojau, kad ten bus saulės, žinojau, kad bus puikus maistas – juk jų virtuvė yra viena geriausių pasaulyje“, – šypsosi ji.
„Kelionė prasidėjo Bankoke. Sau buvau pasakiusi, kad į Kiniją tikrai nekeliausiu, tai nėra mano pati mėgstamiausia šalis. Dar iš vakaro sėdėjau ir nežinojau, ką daryti, kur važiuoti, ko aš noriu. Tai nusprendžiau iškart važiuoti į Čiangmajų, Šiaurės Tailandą. Jis – jaukesnė Bankoko versija. Naršydama internete, netyčia pamačiau, jog ten vyks jogos stovykla, kurioje buvo smalsu dalyvauti. Todėl leidau laiką ten – jodinėjau drambliais, susigalvojau veiklos ir laukiau stovyklos. Iš tiesų, per visą kelionę, kur tik galėjau, dariau jogą – susirasdavau mokyklą ir eidavau į pamokas. Įdomu tai, kad Azijoje nesutiksi mokytojo azijiečio – visur jogos pamokas vedė kitų rasių žmonės“, – pasakojo Milana.
Stovykla, užkabinusi giliausius jausmus
Milana buvo nusižiūrėjusi tantra joga stovyklą: „Nors ir esu amerikietiško braižo mokytoja, tačiau mėgstu aplankyti skirtingas mokyklas, bet su tantra man tai buvo pirmoji pažintis. Iš visų patirčių dėliojuosi savo jogos mozaiką, kuri tinka man ir mano studentams. Taip pat tantra joga daug kam asocijuojasi su seksu. Tačiau mano aplankytos stovyklos tema buvo „emotional healing“. Visas 5 dienas Milana buvo uždaryta stovykloje – negalėjo niekur išeiti, o iki 11 valandos ryto negalėjo ir kalbėti. Be to, valgiaraštis buvo vegetariškas, žmonės negavo jokių saldumynų ir kavos, todėl jau antrą dieną daugelis vaikščiojo apduję.
Pasak jos, stovyklos vieta buvo labai stipri energetiškai – viduryje jos stovėjo šventykla, aplink ją buvo išdėstyti pastatai, kuriuose visi įsikūrė. Tai – vadinamasis ašramas, jame nieko, be jogos ir meditacijų, nevyksta. „Kiekviena diena turėjo temą: liūdesys, pyktis, agresija. Tad visa dienotvarkė buvo su tuo susijusi. Ryte – valandos meditacija, po to paskaitos, jogos asanos praktika, kurią, beje, ištvėriau tik du kartus, nes esu buvusi labai geroje jogos asanų mokykloje, todėl ne viskas įtinka. Tuomet būdavo laisvas laikas, paskaitos apie įvairias emocijas ir kasdien skirtinga vakaro programa – šokome transinius šokius, žaidėm žaidimus, žiūrėjome įkvepiančius filmus“, – pasakojo M.Jašinskytė.
Mintis apie emocijas kiekvienas dėliojosi ne tik savo galvose, bet buvo priversti ir garsiai apie tai prabilti nepažįstamiems žmonėms. „Užsiėmimai vyko žaidimo forma, bet galiausiai tai pravirkdė visus. Mums teko kalbėti apie dalykus, kurie skaudina, liūdina, kalbėjome, kam norėtumėm atleisti. Stovyklos jogos mokytojai buvo psichologai, užduodami klausimus jie bandė paskatinti kiekvieno monologą su svetimu žmogumi. Kiekvieno mūsų vidus turi daug sluoksnių – psichologai gvildena patį pirmąjį, o per meditaciją ir dvasingumą bandoma eiti giliau. Kai pradedi tirti save, kai kurie momentai taip užkabina, kad maža nepasirodo“, – šypsosi ji. Ar pačią užkabino? „Taip. Neblogai save pažįstu, tačiau kiekvienas dar gilesnis tyrinėjimas atskleidžia naujų dalykų ir paslapčių. Visi mes turim vaikystės, meilės nuoskaudų. Atrodo, kad daug kas jau pamiršta, bet štai išprovokavo ir mane.“
Atvykusi kompanija ir nardymas
Kita kelionės stotelė – Laosas. Milana 4 dienas viešėjo Luangprabango miestelyje. Tik pravažiavusi sieną M.Jašinskytė sako pasijutusi puikiai – ten labai gera energija, o žmonės – nuoširdesni ir paprastesni. „Tailandas man labai patinka, bet per turizmą ten taip saugu, kad net neįdomu, – juokėsi ji. – Keliai – geri, autobusai – irgi. O Laosas – mažiau paliesta vieta. Čia buvau pirmą kartą. Tai – džiunglių, drugelių ir vienuolių šalis, į kurią labai noriu sugrįžti. Kadangi ten labai prasti keliai, tai nespėjau daug pamatyti, bet manau, kad tos kelios dienos ir buvo mano kelionės perliukas.“
Laose Milanai itin patiko vietinių vykdomos socialinės akcijos: „Pavyzdžiui, jei perki knygą, tai antrąją padovanoji vaikų mokyklai. Be to, kadangi miestelis yra sąlyginai suturistintas, tai iš giliausių kaimo glūdumų suvežamos gyventojų pasiūtos skaros, šaliai, ir tokiu būdu remiamas jų amatas.“ Nebūtų moteris, jei didžiausio įspūdžio nebūtų palikę papuošalai... „Dievinu papuošalus. Kaskart iš kelionės parsivežu bent vieną autentišką daiktą. Šįkart ne tik radau sau patinkantį, bet ir bent truputį prisidėjau prie šalies išminavimo. Tai vienas iš socialinių projektų – vietiniai renka minas, likusias po karo, ir iš jų daro papuošalus. Minų valymo procesas ten vis dar vyksta.
Grįžusi į Lietuvą ir rankoje gniaužydama pakabuką kartą pagalvojau: „Milana, Milana, ir kas tu per moteris, vietoj blizgučių – bomba ant krūtinės.“ Dabar kaskart, kai bandau save apgauti ir pavaidinti fatališką moterį, prisimenu šį papuošalą, jis greitai mane sugrąžiną į tikrąjį „aš“.
O paskutinis kelionės tikslas – 11-ai dienų Milana vyko į Koh Tao salas Tailande nardyti. Tiesa, čia laiką jau leido nebe viena – į kompaniją atvyko ir Mindaugas Rainys. „Turiu pirmo laipsnio sertifikatą, galiu nerti iki 20 metrų gylio. Kai paneriu, jaučiuosi kaip žuvis vandeny. Kaip ant žemės jaučiamės savi, taip man yra ir po vandeniu. O Tailande dar labai gražūs, spalvingi koralai. Medituoju, kai matau, kaip viskas yra ten susikūrę. Taigi kelias dienas panardėme ir prasidėjo darbas – filmavome jogos sekas. Be to, nufilmavome pirmąjį sveiko maisto receptą – juodųjų ryžių ir miso košę. Ji mums taip patiko, kad paprašėme šefo parodyti visą gaminimo procesą. Taip gimė dar vienas projektas – „Milana Yoga kitchen stories“, – pasakojo Milana.
Sutikti žmonės ir puikūs masažai
„Pirmąsias 10 kelionės dienų prabuvau visiškai viena. Tik vieną kartą sutikau vaikiną, kuris ant šaligatvio valgė sumuštinius. Prisėdau ir užkalbinau jį. Tai buvo jau ilgą laiką keliaujantis kanadietis, jis planavo dar 1,5 metų daryti tą patį. Papasakojęs, jog planuoja motoroleriais su dar trimis vaikinais vykti į kanjonus, pasiūlė ir man prisijungti. Pabuvau kartu vieną dieną ir mūsų keliai išsiskyrė. Taip pat Laose sutikau labai fainą prancūzę, su kuria 4-5 dienas prabuvome kartu, kartu ir gyvenome. Buvo labai smagu. Tai taip ir būna kelionėse – su kuo nors pusdienį praleidi, su kitais jau kambariu daliniesi“, – įspūdžiais dalijosi Milana.
Nors keliauti Azijoje ir nėra labai brangu, tačiau Milana sako, kad per daug sau galvos nesuko – darė tai, ką norėjo. „Masažavausi kaip niekada gyvenime. Per visą laiką buvau gal 12 kartų. Valandos masažas, kur tave visą išmasažuoja, kainavo tik 7 eurus. O visos tailandietės - tikros profesionalės. O kiek išleista maistui, jau nebeskaičiuoju, nes tai yra mano prioritetas. Anksčiau buvau nuvalgiusi visas Tailando gatves, kuriomis šalis garsėja, bet dabar jau negaliu žiūrėti – noriu sveiko ir kokybiško maisto, o to gatvėje vištomis, lervomis ir vabzdžiais prekiaujančios moterys negali duoti“, – juokėsi ji.
Taip pat kasdien mėgavosi šviežiu kokoso pienu. „Prieš kelionę sakiau, kad jį gersiu, kol pasidarys bloga. Tai taip ir nepasidarė – gėriau iki paskutinės dienos – kartais daugiau, kartais mažiau.“ Paklausta, kas paliko didžiausią įspūdį šioje kelionėje, Milana nedvejodama atsakė: „Santykis su savimi. Labai gerai jaučiausi būdama viena. Bet kai dukrai sueis 7-eri, uždėsiu jai kuprinę ir keliausime drauge“, – Žmonės.lt pasakojo Milana Jašinskytė.
Po intensyvios kovos finale, šokių projekto „Šok su manimi“ nugalėtojais tapo televizijos laidų vedėjas Mindaugas Rainys ir Milana Jašinskytė-Pankevičienė. Ilgą laiką vos poros tūkstančių taškų skirtumu laimėję ir nuo antrosios vietos laimėtojų radijo laidų vedėjo Jono Nainio-Jovani ir po partnerės Justinos Žemaitytės atsiplėšę jie iškovojo pergalę super finale. Savo įspūdingais pasirodymais pora įtikino televizijos žiūrovus, jog yra verti pirmosios vietos. Jiems atiteko 10 tūkst. eurų piniginis prizas ir paauksuota simbolinė skulptūrėlė.
Antrosios vietos laimėtojams buvo įteikti 10 tūkst. litų ir pasidabruota statulėlė, trečiąją vietą užėmusiems dainininkui Juozui Butnoriui ir Katerinai Voropaj – 5 tūkst. ir bronzinė skulptūrėlė. Tuo tarpu ketvirtoji vieta ir 500 litų vertės dovanų čekiu dalinosi aktorė Milda Štakėnaitė ir Deividas Meškauskas.
Keturis mėnesius trukusiame TV3 šokių projekte „Šok su manimi“ netrūko nei džiaugsmo akimirkų, nei karčių ašarų. Palaikyti keturių finalininkų porų atvyko ir jau anksčiau iš projekto iškritę kolegos.
Vakaro vedėjų vairą kaip visuomet laikė žavioji Jurgita Jurkutė ir žodžio kišenėje neieškantis Vytautas Šapranauskas. Prie komisijos stalo finale sėdo ne tik sarkastiškasis komisijos pirmininkas Jurijus Smoriginas ir šokių profesionalė Jūratė Norvaišienė. Savo nuomonę apie geriausiųjų porų pasirodymus išsakė ir komikas pensinininkas Vydas bei jo studentu Nerimantu prisistatęs aktorius bei praėjusio „Šok su manimi“ projekto laimėtojas Dominykas Vaitiekūnas.
Tačiau komisija šį vakarą neturėjo jokios įtakos nugalėtojų rezultatams, jie tik galėjo užtarti poras ir pasisakyti, kurios, jų manymu, vertos užlipti ant pjedestalo.
Pirmieji ant parketo žengė Deividas ir Milda. Balta balerinos suknele ir auksu tviskančiais drabužiais skambant Georgo Friedricho Handelio giesmei jie atliko įspūdingą elegantišką šokį.
„Milda, tu padarei didžiulę pažangą. Galiu drąsiai sakyti, kad tu išmokai šokti“, – apie savo partnerę kalbėjo Deividas.
Jų pasirodymu liko sužavėta J. Norvaišienė. „Milda visuomet mane stebina. Tai buvo tikrai jaudinantis numeris“, – kalbėjo ji. Tuo tarpu J. Smoriginas pasidžiaugė, kad pora pasirinko šiuolaikinį šokį. „Žiūrint į ekraną, nesimatė net pusės to, ką mačiau aš. Tai buvo nuostabu. Jūs parodėte labai sudėtingą choreografiją, už kurią aš visuomet kovoju“, – komplimentų negailėjo komisijos pirmininkas.
Bene ryškiausia šio vakaro pora – Jonas ir Justina pasirinko modernų ir žaismingą šokį. Salėje susirinkusi publika negailėjo jiems aplodismentų, apdovanojo juos gėlėmis. Studijoje netrūko ir juoko. Drauge su Justina praėjusiais metais šokęs D. Vaitiekūnas suvaidino neprisimenantis savo buvusios partnerės.
Komisijos nariai pagyrė lyderių porą, aptarinėjo charizmatiškąjį Joną ir nedidelį Justinos ūgį, kurį kompensuoja jos profesionalumas bei iš vidaus trykštantis optimizmas. „Jonai, tau labai pasisekė, kad gavai tokią partnerę – ji už tave viską padaro, po to tau belieka ploti rankomis“, – juokais bandė įkąsti J. Smoriginas.
Tarsi iš dangaus nusileidusi ore ant lanko besisukanti Milana prikaustė kone visų žiūrovų dėmesį. Elegantiškas jos ir Mindaugo šokis sulaukė itin daug pagirų. „Tai buvo vienintelis šokis, kuris man tikrai patiko. Judesys, kai Milana pakibo ant lanko kaip voverė – buvo įspūdingas“, – sakė J. Smoriginas.
Jiems komplimentų negailėjo ir J. Norvaišienė. Pasak jos, Mindaugas iš visų šokių projekto dalyvių nuo pat projekto pradžios patobulėjo labiausiai.
Juozas ir Katerina savo šokiu komisiją papirko nuoširdumu. „Tai – vieni šokliausių šio projekto dalyvių“, – pabrėžė J. Norvaišienė. Pensininkas Vydas suspėjo išsiaiškinti, kad Juozas kilęs iš kaimo – tai paprastą žmogų įkūnijančiam personažui itin patiko, todėl jo nuomone šis šokis buvo pats geriausias iš visų. „Bet tai kiek tu lašinio numetei! Turėtum už tai padėkoti Katerinai“, – pagražėjusias Juozo kūno linijas pastebėjo J. Smoriginas. Antrąjį šokių ratą pradėję Deividas ir Milda pasirinko sudėtingą choreografiją ir ant parketo parodė tikrą šokio spektaklį Meksikos motyvais. „Buvo labai gerai. Suprantu, kad daugelio žiūrovų nesujaudina jūsų gilios mintys, tačiau buvo puiku. Milda, tu verta režisierių dėmesio“, – kalbėjo J. Smoriginas.
Nesvarbu, ką Jonas ir Justina bedarytų ant parketo – jų pasirodymai visuomet sulaukdavo didžiausių žiūrovų simpatijų net ir tada, kai komisija jiems negailėdavo kartesnių replikų. Antrajam šokiui jie pasirinko klubinę šokių muziką ir blizgius juodus kombinezonus.
„Viskas buvo gerai, tačiau kojos darė savo, o korpusas – savo. Taip neturėjo būti“, – kalbėjo J. Norvaišienė. Tuo tarpu J. Smoriginui Jono pasirodyme pritrūko moteriškumo. „Vienintelis tavo dėmesio vertas pasirodymas buvo tuomet, kai tu įkūnijai moterį. Jonai, tu neturi charizmos“, – žodžius kaip žirnius bėrė komisijos pirmininkas. Šokių aikštelėje seksualų džaivą sušokę Mindaugas ir Milana J. Smoriginui pasirodė per mažai judrūs. „Sakiau, kad tu jau per senas šiam projektui. Trūko energijos“, – sakė komisijos pirmininkas. Į jo repliką iškart atkirto ir J. Norvaišienė: „Jei jie būtų pradėję draskytis, būtų buvę negražu.“
Nerimantui šokyje pritrūko „pasilaužymo“. Jis pusiau juokais, pusiau rimtai susidomėjo, kas buvo kepama iš šokio pradžioje sumuštų kiaušinių: vėdarai ar koks nors įdaras?
Ritmingą, indėniškais motyvais paremtą sambą pristatė Juozas ir Katerina. „Rodos, jūs vieninteliai parodėte tikrus šokio žingsnelius“, – sakė J. Norvaišienė. Šokis patiko ir Vydui, ir Nerimantui, tačiau porai kritiškesnis buvo aštrialiežuvis J. Smoriginas.
Tarp finale dalyvaujančių porų pasirodymų po specialų šokį sušoko ir buvę projekto dalyviai krepšininkas Matas Niparavičius su partnere Igne Rėklaityte bei atlikėja Asta Pilypaitė su partneriu Ligitu Bernatavičiumi, Marius Gaižauskas ir balerina Greta Gilytė, Petras Daunys ir Sandra Saikauskaitė.
Paskutinysis Deivido ir Mildos tango neliko nepastebėtas. „Šiandien jūs esate nuostabi“, – Mildą gyrė J. Norvaišienė. Daugelį nustebino ir trečiasis Jono bei Justinos šokis, kuriame jis, patenkindamas J. Smorigino norą, virto moterimi. Drauge trečią šokių partnerę su savimi pasiėmusi pora pademonstravo tikrą humoro šou. Po šokio Jono pasveikinti atėjo mama ir krikštomama, prie jų gi taip pat pribėgo ir J. Smoriginas. „Jūs turbūt neatpažįstate savo sūnaus, bet sakau jums, jis labai talentingas“, – susižavėjimo Jonu neslėpė jis.
Paskutiniu šansu nustebinti žiūrovus pasinaudojo ir Mindaugas ir Milana. Laukine dvasia dvelkiantis pasirodymas šįkart įtraukė dar du papildomus šokėjus. „Prieš tai buvusi pora buvo trise, o jūs jau norite būti keturiese. Man patinka ši nauja šeimos koncepcija“, – sakė Nerimantas. Porai pastabų negailėjo ir kandusis J. Smoriginas, tačiau į daugelį jo komentarų Mindaugas atsakė tiesiog "ačiū". Tai įsiutino komisijos pirmininką. "Tu man grasini?", - pats intrigą kūrė jis. J. Smoriginas taip pat neslėpė, jog net ir šįkart jam trūko nuogumo.
Vakaro šokių programą užbaigė Katerinos ir Juozo šou. Elegantiškai pakibę ant lyno kai kuriems komisijos nariems jie priminė cirko artistus. Paskutinis poros šokis ne itin sužavėjo ir dažnai porai komplimentų negailinčią J. Norvaišienę. Pasak jos, šįkart „kažko“ pritrūko.